Viskas apie imunitetą ir jo stiprinimą

Šiuo metu visiems labai aktualu, kaip sustiprinti imunitetą. Tačiau tam, kad galėtume jį sustiprinti, reikia žinoti ir kaip jis veikia. Organizmo imuninė sistema yra labai sudėtinga ir pakankamai mažai ištirta. Be imuniteto žmogus tiesiog neišgyventų. Jis saugo žmogų nuo aplinkos poveikio ar įvairių infekcijų bei virusų.  

Imunitetas – kas tai?  

Imuninė sistema – tai tarsi žmogaus apsauga. Imunitetas saugo mūsų organizmą nuo svetimkūnių. Į organizmą pakliuvus svetimkūniui įsijungia imunitetas ir sunaikina tai, kas nepriklauso savam organizmui. Pavyzdžiui, pasigavote virusą, kuris apsigyvena sveikose ląstelėse ir siekia daugintis Jūsų organizme. Ląstelė paveikta viruso tarsi susprogsta ir virusas pakliūva į kraują. Tuomet įsijungia imuninė sistema, kuri ima naikinti virusą. Imunitetas padeda apsisaugoti organizmui ne tik nuo virusų, bet ir nuo įvairių bakterijų, vėžinių ląstelių.  

Kaip susidaro imunitetas? 

Organizmo apsauginė reakcija į svetimas medžiagas - imuninis atsakas. Kai į organizmą patenka skirtingi antigenai, atsakas į juos gali būti nespecifinis arba specifinis. Kitaip tai įgimtas imunitetas arba įgytas imunitetas. 

Žmogus nuo pat gimimo jau turi puikiai veikiančią apsaugos sistemą. Ji ir yra įgimtas imunitetas (nespecifinis). Įgimtas imunitetas saugo mus kiekvieną dieną nuo svetimų mikroorganizmų. Organizmo apsauga prasideda išorėje. Mus saugo tokie fiziniai barjerai, kaip oda ar gleivinės. Nosyje apsaugo plaukeliai, tuomet mes čiaudime, kosėjame. Nuo mikroorganizmų saugo ir žarnynas bei skrandyje esančios rūgštys. Jei vis tik svetimi mikroorganizmai patenka į organizmą, į pagalbą atskuba fagocitai bei limfocitų grupės ląstelės.  

Kartais vien įgimto imuniteto nepakanka. Todėl žmogus su laiku įgyja specifinį imunitetą. Įgyto imuniteto atveju veikia T ir B grupės limfocitai. T grupės limfocitai sugeba atpažinti antigenus. Jie atsakingi už kovą su pasikartojančiomis ligomis. Tai reiškia, kad jau atpažįsta antigeną ir iš karto su juo kovoja. T grupės limfocitai kartą susidūrę su antigenu, įsimena jį visam laikui. Dėl šios priežasties kai kuriomis ligomis susergame tik vieną kartą per gyvenimą. Kitaip tai vadinamas ląstelinis imunitetas.  

Yra ir humoralinis imunitetas. Tuomet veikia B limfocitai. Jie veikia kitaip nei T limfocitai. B grupės limfocitai veikia prieš antigeną ir ima gaminti antikūnus. Tik šie antikūnai skirti ne antigeno sunaikinimui, bet atpažinimui. Tai reiškia, kad susidarę antikūnai po to padeda T grupės limfocitams atpažinti pasikartojantį antigeną. 

Paprastai galima pasakyti, kad B grupės limfocitai paskleidžia žinią organizmui apie antigeną, o T grupės limfocitai jį sudoroja. Įgauti imunitetą tam tikram antigenui galima natūraliai, persergant liga arba pasiskiepijant.  

Nuo ko nusilpsta imunitetas?  

Imuninę sistemą silpnina labai daug dalykų. Mus veikia tiek aplinka, tiek kai kurie mūsų pačių veiksmai ir įpročiai.  

Stresas. Vienas didžiausių imuniteto priešų - ilgalaikis stresas bei emocinis ar fizinis nuovargis. Dėl to labai svarbus streso valdymas. Jei nuolat patiriate įtampą, daug dirbate ir mažai ilsitės, žinokite, kad Jūsų imuninė sistema greitai susilpnės.  

Žalingi įpročiai. Imunitetą žaloja ir įvairūs žalingi įpročiai: rūkymas, alkoholio vartojimas, narkotikai, nuolatinis vaistų vartojimas. Organizmą veikiant kenksmingoms medžiagomis silpnėja ir imunitetas. Kalbant apie vaistų vartojimą, labiausiai imunitetą silpnina hormoniniai vaistai, antibiotikai ir citostatikai (priešvėžiniai vaistai).  

Mityba. Netinkama mityba yra dar vienas didelis imuniteto priešas. Jei maitinatės nereguliariai, valgote nesubalansuotą maistą, renkatės pusfabrikačius, organizmui ima trūkti reikalingų vitaminų ir mikroelementų. Tuomet pradedamas justi nuovargis, dažniau sergama.  

Amžius. Vaikai įvairiomis ligomis perserga daug lengviau. Jų imuninė sistema dar pilnai nesusiformavusi, tačiau geba greitai ir efektyviai susidoroti su įvairiais antigenais. Tuo tarpu vyresniame amžiuje imuninė sistema silpsta greičiau. Ypatingai jei žmogus serga lėtinėmis ligomis, kurios su laiku vis labiau slopina imuninį atsaką organizme. Todėl vyresnio amžiaus žmonės daug imlesni bet kokioms infekcijoms.  

Ligos. Imunitetą labai silpnina lėtinės ligos. Labiausiai imunitetą paveikia ŽIV, virusinis hepatitas, tuberkuliozė, net ir pūslelinė, skydliaukės sutrikimai, diabetas. Organizmas eikvoja visus savo resursus, kad galėtų kovoti su lėtine liga, tačiau užpuolus infekcijai imunitetas jau nusilpęs ir dažniausiai sunkiai sugeba apsiginti.  

Nusilpęs imunitetas - ką daryti?  

Žinoma, pats svarbiausias klausimas – kaip sustiprinti imunitetą? O tai padaryti galima pačiais įvairiausiais būdais. Pirmiausia, fizinis aktyvumas. Sportas ir judėjimas padeda stiprinti imuninę sistemą, atsiranda daugiau energijos, suaktyvėja medžiagų apykaita. Nepatikėsite, tačiau pabėgiojus vos 15 – 20 minučių Jūs jau apsaugosite save nuo daugelio ligų. Reguliarus sportas stiprina ne tik imunitetą, bet ir visą kūną, atsiranda daugiau jėgų, didėja ištvermė.  

Kitas svarbus dalykas – streso valdymas. Kiek įmanoma venkite įtampos. Turite išmokti atsipalaiduoti, atsiriboti nuo esamų rūpesčių. Tai galite daryti medituodami, vaikščiodami miške, tiesiog veikdami bet ką, kas Jums malonu. Tai gali būti net ir knygos skaitymas ar filmo pažiūrėjimas. Puikiai atpalaiduoja ir SPA procedūros. Tuomet pailsi ir kūnas ir siela.  

Norint, kad imuninė sistema puikiai funkcionuotų būtina gerai pailsėti ir žinoma, pasirūpinti, kad per parą miegotumėte bent 8 valandas. Miegant pailsi mūsų visas organizmas. Taip pat, svarbu nueiti tinkamu laiku miegoti. Rekomenduojama iki 22 valandos.  

Norint puikiai jaustis ir pagerinti imuninės sistemos darbą būtina ir sveika bei subalansuota mityba. Atsisakykite tokių produktų kaip cukrus, miltai (perdirbti), pusfabrikačiai, gazuoti ir saldinti gėrimai. Pasistenkite įtraukti į maisto racioną daugiau daržovių, vaisių, žuvies (ypatingai riebios). Jei imunitetas labai nusilpęs, stiprinkite jį papildomai vartodami vitaminus. Tik rinkitės tokius, kurių sudėtis natūrali. Organizmui svarbiausi vitaminai: A, C, E ir D.  

Kokie produktai stiprina imunitetą?  

Imuninę sistemą galima stiprinti ne tik vartojant maisto papildus, bet ir valgant natūralius produktus. Stiprinant imunitetą turbūt daugiausiai nusipelnęs česnakas. Česnakas be galo naudingas ir padeda ne tik stiprinti imunitetą, bet kovoja su infekcijomis, užkerta kelią vėžinių ląstelių atsiradimui. Taip pat česnakas puiki prevencinė prieš širdies ligas ar aukštą kraujospūdį. Jo naudą žmonės žinojo nuo seniausių laikų. Viduramžiais juo žmonės gydė net gi tokias ligas, kaip maras ar šiltinė. Vėliau kovota ir prieš kitas ligas. 

Česnako gerosios savybės slypi jo eteriniuose aliejuose, kurie turi antibakterinių savybių. Česnakas padeda apsaugoti organizmą nuo parazitų, grybelio, toksinų ar įvairių bakterijų. Valgyti šią daržovę naudinga kasdien. Dėkite jo į salotas, gardinkite troškinius.  

Puikus receptas – medaus ir česnakų masė 

Jums prireiks tik 2 česnako galvų ir 500 g medaus. Česnakus sutrinkite, o į gautą masę maišykite medų. Tokį mišinį reikėtų supilti į sandarų indą. Kasdien suvalgykite po ½ arbatinio šaukštelio medaus, susirgus galima vartoti per dieną po kelis kartus.  

Imuniteto stiprinimui labai svarbus vitaminas C. Kad natūraliai jo gautumėte, valgykite špinatus, kopūstus, svarainius, ridikėlius, gerkite acerola uogų sultis. Taip pat vitamino C daug turi kivi vaisiai, šaltalankiai, erškėtuogės, serbentai. Natūraliai papildydami organizmą tokiais produktais, Jūs sustiprinsite savo imuninę sistemą.  

Atminkite, kad imuniteto stiprinimu reikia rūpintis kiekvieną dieną. Žmonės dažniausiai daro klaidą ir bando sustiprinti organizmą tik tada, kai suserga. Tačiau tam, kad imuninė sistema būtų stipri, ja rūpinti reikia profilaktiškai.