Boulingas – iš Senovės Egipto kilęs žaidimas. Kokia jo istorija?

„Straikas!“ – tai maloniausias žodis kiekvieno boulingo žaidėjo ausiai. Ko gero, ne kiekvienas žaidėjas žino, kad boulingo istorija siekia net Senovės Egiptą. Tačiau geriau apie tai pagalvojus, kyla klausimas – kaip anuomet vyko šis žaidimas? Kas pakeldavo nukritusius kėglius? Kaip gi atsirado žodis „boulingas“? Iš ko buvo gaminami kamuoliai prieš kelis šimtus metų?

Akmeniniai rutuliai, 9 kėgliai ir varteliai

Boulingo istorija savo šaknimis siekia gilią senovę, t. y. Senovės Egiptą. Archeologai rado net 5200 m. prieš m. e. senumo rutulių ir kėglių prototipų. Kapavietėje buvo rasti keli nedideli akmeniniai rutuliai, trys gabalėliai marmuro ir 9 kėgliai. Londono universiteto profesorius Findersas Petrė teigė, kad anų laikų boulingo taisyklės buvo kiek kitokios, bet tuo pačiu – panašios: rutulį reikėjo mesti per vartus, sudėtus iš marmuro gabalėlių. Žaidimo tikslas – 9 kėgliai, sustatyti rombu, kuriuos reikia numušti.

Pagonybės naikinimas

Nuo Senovės Egiptą menančių laikų, boulingas daugiau nebuvo paminėtas. Ir jau vokiečių istorikas Viljamas Pelis, savo knygoje „Boulingas“ rašė, jog ši pramoga gimė Vokietijoje III a. Tačiau svarbi pastaba, kad boulingas anuomet buvo ne sportas, o religinė apeiga. Tuo laiku vokiečių tauta turėjo ginklą, kuris vadinosi „Kegel“. Istoriko nuomone, „Kegelį“ statė viename patalpos kampe ir mesdavo į jį rutulį iš kito patalpos kampo. „Kegelis“ simbolizavo pagonį. Tuo būdu žaidimas simbolizuodavo pagonybės naikinimą.

Boulingo takelių evoliucija

Pačioje žaidimo pradžioje boulingo takelius darydavo iš molio arba pelenų, o kėglių galėjo būti nuo 5 iki 17 vienetų. Tačiau jau nuo 1200 m. takeliai buvo mediniai, maždaug pėdos pločio, o vieta, kurioje stovėjo kėgliai buvo platesnė. Tokių takelių iki šiol galima aptikti Vokietijoje.

Taisyklės

Palaipsniui žaidimas populiarėjo. Pirmieji visiems prieinami boulingo centrai atsidarė XV a. Vėliau boulingo centrai atsirasdavo šalia viešų ir poilsio vietų, kadangi ten buvo daugiau norinčių pažaisti. 1875 m. buvo įkurta pirmoji Nacionalinė Boulingo Asociacija (NBA). Į ją įėjo net 27 Manheteno boulingo centrai. Asociacija nustatė taisykles dėl rutulio dydžio, numuštų kėglių pašalinimo nuo takelio, centrinio kėglio vietos.

Iš pradžių žaidimo taisyklės neprigijo. Kai kurie boulingą apibūdindavo kaip žaidimą, kurį galima žaisti kaip kas nori. 1890 m. buvo įkurta Amerikos boulingo lyga (ABL), kuri įvedė supratimą apie žaidimą, susidedantį iš 20 metimų, todėl ture vietoje trijų metimų liko tik du. Dėl to maksimalus taškų skaičius buvo 200, juos galima buvo uždirbti nuosekliai išmušus 10 straikų. ABL taip pat sumažino kėglių aukštį iki 15 colių.

Berniukai – kėglių kilnotojai

XX a. pradžioje boulingo technologija sparčiai pažengė į priekį. Anksčiau pagrindinė rutulių žaliava buvo guajako medis, pasižymintis labai tvirta mediena. 1905 m. pasirodė pirmas guminis rutulys, o 1914 m. korporacija Brunswick pristatė rutulį „Mineralik“.

Rutulių skaičius augo, ir tai būtų buvę gerai, jei ne techniniai nesklandumai. Trūko paprastų vikrių berniukų, kurie turėjo sustatyti žaidėjų numuštus kėglius. Kėglių berniukai uždirbdavo centus ir dirbo išties sunkiai. Be to, jie beveik visada buvo ne tokių pasiturinčių šeimų vaikai, todėl žaidėjai iš jų dažnai tyčiodavosi. Jie taip pat tapdavo pykčio netramdančių prastesnių žaidėjų taikiniais.

Pirmasis pinspoteris

Pinspoteris – tai prietaisas, kuris dabar pakelia nukritusius kėglius. Pirmasis pinspoteris buvo įrengtas Mičigane 1951 m., o 1952 m. pabaigoje buvo pradėta gaminti pinspoteriai pramoniniu būdu. Daugiau boulingo centrų savininkams nereikėjo berniukų, paduodančių kėglius – vienas mechanikas galėjo prižiūrėti įrenginius iškart ant kelių takelių, veikiančių net kelias valandas per dieną.

Šeimyninis poilsis ir sporto šaka

Šiandien boulingas yra pripažintas kaip šeimyninis poilsis ir profesionali sporto šaka. JAV yra apie 8000 boulingo centrų ir 1400 takelių. Didžiausias pasaulyje šiuolaikinis boulingo centras yra Japonijoje ir turi 141 takelį.

Boulingas Lietuvoje

Sovietmečiu, Lietuvoje boulingas buvo uždraustas. Tai buvo kapitalizmo dalis. Tik 1994 metų gruodžio 27 dieną didelis boulingo mylėtojas Juozas Nevidauskas Kaune įrengė pirmą AMF firmos boulingo salę. Tai buvo pirmasis boulingas Kaune ir visoje Lietuvoje. Takeliai pradėjo veikti „Kauno undinės“ laisvalaikio centre. Iš karto boulingas tapo labai populiarus ir mėgiamas.

Po dviejų metų įkurtas ir boulingas Vilniuje. „Mineralinių vandenų“ patalpose atsidarė antra boulingo salė, kurioje buvo sumontuoti boulingo takeliai, bet kėglius statydavo virveliniai boulingo agregatai. 1998 metais, Vilniuje buvo atidarytas Žirmūnų boulingo klubas, kuris tapo pirmuoju, tikrojo, 10 kėglių boulingo, sale sostinėje. Nuo tada boulingo klubai pradėjo atsidarinėti vienas po kito. Šiuo metu kiekviename didesniame šalies mieste yra net ne po vieną boulingo salę.